Jei susiduri su tokiomis ar panašiomis situacijomis, nenustok skaityti. Paruošėme šį gidą tam, kad galėtum geriau pažinti savo emocijas, mokytis valdyti savo reakcijas į jas, o tuomet megzti bei stiprinti kokybiškus ryšius su kitais žmonėmis.
Minėtos situacijos neretai sukelia aštresnes reakcijas (pavyzdžiui: impulsyviai pasakome tai, ko sakyti nenorime; kyla mūsų balso tonas; užsisklendžiame savyje), dėl kurių galime gailėtis. Siekiant to išvengti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas, pirmiausia svarbu jas pažinti. Šis įgūdis sudaro pagrindą sąmoningesniam gyvenimui, pasitikėjimo savimi ugdymui bei sėkmingiems santykiams su žmonėmis. Be to, gebėjimas pažinti savo emocijas gali padėti pakeisti žalingus emocijos numalšinimo būdus (tokius kaip: alkoholio, tabako, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, atidėliojimas, besaikis valgymas ar persidirbimas) į sveikatai palankesnius.
Pirmiausia, tam, jog pažintume savo emocijas, turime gebėti pastebėti būsenas, kuriose tas emocijas jaučiame. Tokią būseną toliau vadinsime emociškai sujaudinta būsena (angl. being triggered) – tai emociškai stipri reakcija, neproporcinga pačiam įvykiui.
Kaip atpažinti tokią būseną? Jai būdinga:
Kartais būna sunku interpretuoti emociškai sujaudintą būseną, tad, bandant suvokti jos kilmę, naudinga žinoti ir prisiminti, jog:
Išvengti kūno stresinio sureagavimo dažnai būna sunku, kadangi jis paprasčiausiai įvyksta per greitai, kad loginis protas spėtų jį sulaikyti. Vis dėlto, reakciją įmanoma keisti, ugdant savivoką.
Kiekvienas turime skirtingas patirtis ir prisiminimus, dėl kurių į tas pačias situacijas galime reaguoti nevienodai.
Tiek tai, kaip į naują įvykį sureaguojame, tiek emocinės žaizdos, kurias reakcija saugo, egzistuoja jau anksčiau dėl praeityje patirtų įvykių. Naujas įvykis – nesvarbu, didesnis ar mažesnis – primena seniau turėtą emocinį atsaką ir jį kartoja.
Būtent dėl to, jog emocinį susijaudinimą kiekvienas patiriame skirtingai, tokiose situacijose svarbu dėmesį atkreipti ne į išorines priežastis, lėmusias tokią reakciją, o į savo vidų.
Baigdami norime priminti, jog: